Šios dailininkės meninė patirtis nevienpusiška: M.K.Čiurlionio meno mokykloje iš pradžių rinkosi muzikės instrumentalistės kelią, vėliau susiviliojo pereiti į dailės specialybę, Vilniaus dailės akademijoje baigė freskos-mozaikos studijas, o dabar intensyviai kuria aliejinės tapybos, akvarelės ir keramikos srityse.
Kurdama tapybos paveikslus, paprastai renkasi gamtos motyvus, žmonių atvaizdai – dažniausiai moterys, vaikai – taip pat įsilieję į gamtinę aplinką tarytum jos gyvybės dalis. Dailininkės žvilgsnis į gamtą atidus ir akylas, jos peizažinės panoramos aprėpia tolumas, erdvę, dangų virš horizonto ir čia pat po kojom vešinčios augalijos, žydinčių žolynų pavidalų ir spalvų žaismą. O. Juškienei nesvetimi animalistiniai motyvai, kas šiandieninėje mūsų tapyboje itin reta; charakteringi gyvūnų, paukščių atvaizdai perteikti pastabiai, tai lyg savotiški portretai. Savo kompozicijose autorė supina augalinius, animalistinius bei figūrinius elementus, taip sukurdama tam tikrą pasakojimą. Kartais jos darbuose nusveria iliustratyvusis pradas, juolab, kad tapybos maniera yra gana realistiška, kartais sąmoningai pabrėžiamas dekoratyvumas, norint tiesiog atitrūkti nuo natūralios „vaizdavimo” rutinos ar kasdienės tapybos įpročių. Mėgsta spalvų įvairovę, neretai atviras spalvas, jų žaismingus derinius, kontrastus, tačiau O. Juškienės tapybai anaiptol nebūdinga ekspresionistinė deformacija, įtampa, išraiškos agresyvumas. Dailininkė jos įsimintus reginius ir įspūdžius tarytum perkelia į svajonių ir vizijų erdvę. Jos paveikslų vaizdiniai, gamtos ir pasakų motyvai, nostalgiški ar idiliški siužetai atspindi autorės romantizuotą pasaulėjautą, harmonijos su savimi ir pasauliu siekį.